didgalis

dìdgalis sm. (1) didysis namų, miesto, sodžiaus galas: Lem̃bo dìdgalis Kv. Jurgis apsigyveno dìdgalė[je], o broliuo atidavė pryšininkę Kv. Ans arklį pasistatė pačiam miesto dìdgalė[je] Kv.